asmeninis augimas, emocinė sveikata, psichoterapija

Kuo skiriasi psichoterapeutas, psichologas, psichiatras?

Spartėjantis gyvenimo tempas, netikėti pokyčiai, krizės kelia vis daugiau iššūkių mūsų psichikos sveikatai. Žmonės vis dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus, tačiau neretai painioja panašiai skambančias specialybes ir tai jiems gali apsunkinti reikiamo specialisto paiešką. Šiame tekste trumpai pateikiu esminius skirtumus tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro.

Psichologas – tai psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas universitete baigęs asmuo. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t. Psichologas nėra gydytojas, taigi, jis negali diagnozuoti psichikos sutrikimo bei skirti vaistų – psichologas konsultuoja, atlieka diagnostinį asmens vertinimą. Dažniausiai psichologinis konsultavimas trunka nuo vienos iki keliolikos konsultacijų, kurių metu nagrinėjamos nesudėtingos, neilgalaikės problemos.

Psichiatras – tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo planą, skiria reikiamus vaistus psichikos sutrikimams gydyti, siunčia pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Sveikatos įstaigose dirbantys psichiatrai ir psichologai/psichoterapeutai dažnai bendradarbiauja tarpusavyje, siekdami efektyviausio gydymo.

Psichoterapeutas – tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų (dažniausiai Bakalauro ir Magistro) pabaigė ne mažiau kaip trejus metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas (kai kurių krypčių studijos trunka 4 ar 5 metus). Tokiu būdu jis tapo psichoterapeutu, psichologu-psichoterapeutu (jei pirminis išsilavinimas psichologo), psichiatru-psichoterapeutu (jei pirminis išsilavinimas gydytojo psichiatro). Psichoterapija – gydymas pokalbiu, problemos analizuojamos giliau negu psichologinių konsultacijų metu, remiantis konkrečia psichoterapine paradigma: geštalto, kognityvine-elgesio, egzistencine, psichodinamine ar kt.

Psichoterapija gali padėti prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, patyrinėti ir geriau suprasti save ir kitus žmones, palaikyti geresnius santykius. Psichoterapija gali būti naudinga tuomet, kai ilgesnį laiką vargina nerimas, panikos arba nerimo priepuoliai, pasikartojanti arba užsitęsusi depresija, kai tam tikri asmenybės bruožai trukdo jums arba aplinkiniams žmonėms, kai santykiuose su skirtingais žmonėmis kartojasi tie patys arba panašūs iššūkiai, kai darbinėje ar kitoje gyvenimo srityje ištinka krizė, sunku daryti sprendimus ir priimti pokyčius, kamuoja žema savivertė, vargina neaiškūs fiziniai simptomai arba pojūčiai, kurie neturi jokio aiškaus fizinio pagrindo.

Taigi, visos trys specialybės yra orientuotos į žmogaus psichikos sveikatą, emocinės būklės gerinimą. Į kurį specialistą besikreiptumėte, svarbiausia – pradėti ieškoti pagalbos ir pasirūpinti savimi.