Praėjusiame įraše dalinausi bendra informacija apie prierašumo teoriją ir prieraišumą apksritai, kai prieraišumas apibūdina tai, kokius santykius mes užmezgame su kitais žmonėmis ir kaip juose jaučiamės bei elgiamės. Vaikystėje susiformavusį prieraišumo stilių esame linkę atkartoti visą gyvenimą.
Šiame įraše plačiau aptarsiu tai, kaip formuojasi saugus prieraišumas ir kokią įtaką jis daro suaugusio žmogaus elgesiui bei savivertei.
Saugus prieraišumas formuojasi, kai kūdikiu tėvai rūpinasi nuosekliai, yra fiziškai ir psichologiškai prieinami, jautrūs vaiko poreikiams. Vaikas pasitiki savo tėvais ir žino, kad tėvai bus šalia ir pagelbės, kai tik prireiks jų pagalbos. Vaikas jaučiasi priimamas, suprantamas, vertinamas, jis geba valdyti savo emocijas elgesį ir palaikyti šiltus santykius tiek šeimoje, tiek už jos ribų. Vėliau tokią tarpasmeninių santykių patirtį turintys paaugliai siekia autonomijos ir tyrinėdami aplinką, pasitiki kitais (nes pasitiki savimi), kuria tvirtus tapatumo pagrindus.
Ko reikia vaikams, kad formuotųsi saugus prieraišumas?
- rūpesčio, globos, saugumo;
- buvimo kartu, dėmesio, domėjimosi ir palaikymo tame, ką vaikas daro;
- autonomijos, savo erdvės, galėjimo bandyti dalykus daryti pačiam;
- atsipalaidavimo santykiuose – žinojimo, kad kai esu su artimiausiai žmonėmis man nereikia saugotis, galiu būti savimi;
- pasitikėjimo, kad net ir sunkiausiomis aplinkybėmis vaikas nebus paliktas vienas, tėvai suteiks jam palaikymą ir pagalbą;
- tėvų atsparumo, emocinio stabilumo.
Saugiai prieraišūs vaikai tampa saugiai prieraišiais suaugusiais, gebančiais kurti ir palaikyti pasitenkinimą teikiančius santykius su kitais. Kadangi saugumo jausmas skatina tyrinėti ir plėsti ribas, saugaus prieraišumo žmonės daug pasiekia tiek santykių, tiek profesinėje srityse ir yra atsparūs neišvengiamiems gyvenimo iššūkiams.
Saugų prieraišumo tipą turintis žmogus apie save pasakytų: aš sugebu pasirūpinti savimi ir jaukiai jaučiuosi kurdamas artimus santykius. Noriu, kad santykiai būtų lygiaverčiai. Paprastai jaučiuosi mylimas ir priimamas, man nesunku išreikšti savo jausmus ir paguosti kitą.
Kaip atpažinti saugų prieraišumą savyje? Kviečiu atsakyti į šiuos klausimus:
- Ar jums lengva bendrauti, norisi kurti ir palaikytis santykius?
- Ar dažniausiai būnant su artimaisiais jaučiatės atsipalaidavęs?
- Ar perėjimas iš vienumos į bendravimą su kitais jums yra lengvas, netrikdantis?
- Ar jūs lengvai atsiprašote ir bandote spręsti konfliktus taip, kad tai būtų naudinga abiem pusėms?
- Ar tikite, jog iš esmės visi žmonės yra geri?
- Ar jums svarbu atliepti artimųjų poreikius?
- Ar jūs lengvai ir aiškiai iškomunikuojate savo poreikius kitiems?
- Ar dedate pastangas, kad išlaikytumėte savo santykius sveikus,
kurtumėte saugumą? - Ar gerbiate kito žmogaus privatumo, vienumos poreikį?
- Ar jums svarbu sveikos ribos?
Įdomu tai, jog tik apie 50 procentų žmonių turi vaikystėje susiformavusį saugų prieraišumą – likusiems būdingas nesaugus prieraišumas, kuris dar skirstomas į nesaugų vengiantį, nesaugų ambivalentišką ir nesaugų dezorganizuotą prieraišumo tipus. Apie tai plačiau – kituose įrašuose jau greitai.