asmeninis augimas, santykiai

Nesaugus dezorganizuotas prieraišumas

Praėjusiuose įrašuose aptariau saugų ir nesaugų vengiantį bei nesaugų nerimastingą prieraišumo tipus, o šiame kviečiu susipažinti su paskutiniuoju – nesaugiu dezorganizuotu prieraišumu.

Nesaugus dezorganizuotas prieraišumo tipas formuojasi, kai dažniausias nerimo šaltinis vaikui būna patys tėvai: smurtavimu gąsdina vaikus arba patys yra bejėgiai ar išsigandę, negebantys susidoroti su asmeninėmis traumomis. Tokie tėvai paprastai būna priešiškai nusiteikę arba bejėgiai, negalintys užtikrinti vaikui reikiamo saugumo jausmo.
Vaikas nuolat išgyvena nerimą ir baimę, siekdamas apsisaugoti jis stengiasi kontroliuoti padėtį, o stresinėmis aplinkybėmis negeba valdyti emocijų, sunkiai nusiramina, nesuvokia savo kūno reakcijų.

Patyrę fizinį nesaugumą, pavojų sveikatai ar gyvybei, regėję smurtą vaikystėje, tokie žmonės išgyvena didelį baimės jausmą santykiuose, vidinį konfliktą bei sutrikimą, juos lydi nuolatinis nesėkmės jausmas. Stresinėse situacijose gali bet kuriuo momentu aktyvuotis trauminis prisiminimas ir žmogaus elgesys gali labai stipriai pasikeisti, būti neprognozuojamas, agresyvus.

Nesaugaus dezorganizuoto prieraišumo tipo žmones dažnai būna emociškai nestabilūs, stokoja impulsų kontrolės, kenčia nuo stiprių emocinių svyravimų, nelabai gali susireguliuoti nei santykyje su kitu, nei savo viduje.

Apie save nesaugaus dezorganizuoto prieraišumo tipo žmogus pasakytų: mane dažnai apima neviltis, prarandu savąjį aš. Nenusipelniau meilės ir rūpesčio kupinų santykių. Kartais noriu įskaudinti save arba kitus. Jaučiuosi sužeistas ir nieko vertas. Nors trokštu artumo, bijau, kad mane įskaudins.

Žemiau pateikiu orientacinius klausimus, padėsiančius įsivertinti, ar jums arba jūsų artimajam būdingas nesaugus dezorganizuotas prieraišumas – kuo daugiau teigiamų atsakymų, tuo didesnė tikimybė.

  • Ar artimi santykiai jums atrodo pavojingi?
  • Ar jums sunku suprasti kitų žmonių siunčiamas žinutes?
  • Ar išgyvenate nepaaiškinamą baimę, kai santykiai tampa artimi?
  • Ar žmonės sako, kad esate per daug kontroliuojantis?
  • Ar dažnai tikitės blogiausio santykiuose?
  • Ar jums sunku jaustis saugiai santykiuose, nors ir žinote, jog kitu galima pasitikėti?
  • Ar jums sunku atsiminti buvusius santykius ir jausmus, kuriuos juose patyrėte?
  • Ar turite atminties spragų, t. y., yra svarbių dalykų, kurių negalite prisiminti?
  • Ar patiriate netikėtų būsenos pasikeitimų, pvz, staigus pokytis iš džiaugsmo ir laimės į baimę ir pyktį?
  • Ar dažnai jaučiatės negalintis išspręsti problemų?
  • Ar patiriate didelį norą būti santykyje su kitu ir tuo pačiu didelį norą pabėgti iš santykio?
  • Ar santykyje dažnai atsiribojate, atsitraukiate, jaučiatės sutrikęs?

Kaip galite padėti sau, jei supratote, jog šis prieraišumo tipas yra būdingas jums?

  • Lankyti psichoterapiją.
  • Atrasti žmogų, su kuriuo jaučiatės saugiai, ir po truputį tyrinėti save tame santykyje.

Kaip elgtis, jei jūsų partneriui/-ei ar kitam artimam žmogui būdingas nesaugus dezorganizuotas prieraišumas?

  • Elgtis prognozuojamai.
  • Kalbėti ramiu tonu, aiškiai.
  • Dažnai pasitikslinti, kaip jūsų žodžiai ar elgesys veikia kitą žmogų (tai svarbu, kadangi mums atrodantys paprasti ir nereikšmingi dalykai nesaugaus dezorganizuoto tipo žmogui gali priminti trauminius išgyvenimus ir iššaukti agresyvias reakcijas).

Primenu, jog susipažinti su kitais trimis prieraišumo tipais galite žemiau pateiktose nuorodose:

Kiekvienuose santykiuose tenka patirti nesusikalbėjimo bei tarpusavio nesupratimo akimirkų. Atsikartojimo jausmas, neišsprendžiamumas ir daug sunkių jausmų: frustracija, nusiminimas, liūdesys, skausmas. Svarbu, kad santykių krizė būtų sprendžiama. Jei dažnai vis pakliūvate į tą pačią situaciją santykyje su savo partneriu ir dviese nebesugebate pamatyti išeities, kviečiu į poros konsultacijas.

« »