Pastaruoju metu dėl ilgo pandemijos laikotarpio, emocinio įsitraukimo į karą Ukrainoje, įvairių asmeninių priežasčių daug žmonių patiria nerimą, baimę, liūdesį ir kitus nelengvus emocinius išgyvenimus. Ligos, netektys, darbo praradimas, santykių nutrūkimas bei kiti gyvenimo iššūkiai dažnai užklumpa netikėtai ir sukelia didelį nesaugumą, įneša nestabilumo. Kaip susitvarkyti su sunkumais ir gyventi toliau? Kodėl vieni žmonės, rodos, lengvai išgyvena sudėtingas situacijas, o kitiems įveikti iššūkius ir eiti pirmyn yra itin sunku?Atsakymas – psichologinis atsparumas. Paprastai tariant, atsparumas yra gebėjimas sėkmingai prisitaikyti susidūrus su nepalankiomis aplinkybėmis ir iš tos situacijos išeiti stipresniam, išmintingesniam ir daugiau galinčiam.

Tai, kiek atsparūs esame, priklauso nuo daugelio dalykų. Remiantis visuminiu požiūriu į žmogų, visi žmogaus gyvenimo aspektai – fizinis, emocinis, dvasinis, intelektualinis, socialinis – yra svarbūs, susiję tarpusavyje ir darantys įtaką vienas kitam. Kiekvieną jų išsamiau apžvelgsiu ateities įrašuose, tačiau dabar kviečiu patyrinėti ir įsivertinti savo psichologinį atsparumą, skiriant laiko žemiau pateiktų klausimų apmąstymui.

Pirmiausia, kviečiu atsakyti į šiuos klausimus:

• ar suprantate, kaip Jus veikia stresas ir randate būdų su juo tvarkytis?
• ar suvokiate savo jausmus, priimate juos ir galite pasirinkti, kaip reaguoti?
• ar mokate sakyti „taip” arba „ne”, kai to reikia?
• ar gebate išbūti frustracijoje?
• ar atpažįstate savo stiprybes ir naudojate jas?
• ar pasikliaujate žmonėmis ir galite prašyti pagalbos?
• ar kitų žmonių vertinimas turi įtakos Jūsų savivertei?
• ar įvertinęs/-usi savo klaidas, mokotės iš jų?
• ar esate kūrybiškas/-a, kai ieškote būdų sunkumams įveikti?
• ar jaučiate prasmę tame, kaip gyvenate?
• ar turite tikslą, atitinkantį Jūsų vertybes?

Visa tai (ir dar daugiau) sudaro psichologinį atsparumą. Idealiu atveju, visi šie išvardinti dalykai turėtų atsispindėti mūsų gyvenimuose, tačiau čia svarbu paminėti, jog atsparumą galima ugdyti. Kviečiu pažvelgti į atsparumui įtaką darančius veiksnius ir skirti laiko kiekvieno jų patyrinėjimui savo gyvenime.

• Patiris – tai, ką jau esate išgyvenę praeityje. Koks jūsų iššūkių patyrimas, kokius sunkumus esate išgyvenęs/-usi, su kuo pavyko susitvarkyti, o kame turėjote sunkumų? Ką Jums davė ši patirtis? Ko išmokote ir kaip sustiprėjote? Ką iš šios patirties gali pasiimti sau, kaip resursą ateičiai?
• Aplinka. Kaip apibūdintumėte aplinką, kurioje gyvenate, leidžiate laiką, dirbate, ilsitės? Ar Jūsų aplinkoje yra žmonių, kurie palaiko, motyvuoja? Kokį palaikymą ir iš ko gaunate? Ko labiausiai trūksta ir ką galėtumėte dėl to padaryti?
• Resursai. Vidiniai resursai: tam tikros Jūsų savybės, stiprybės, gebėjimai. Ką įveiklinate ir naudojate, o kuo galėtumėte remtis dažniau? Išoriniai resursai: kas Jus palaiko? Ne tik žmonės, bet ir tam tikrai veikla, darbas, mokslai, pomėgiai, laisvalaikis ir pan.
• Prasmės pojūtis. Kiek jaučiate prasmės tame, kaip gyvenate? Kas Jums yra svarbu, prasminga gyvenime? Kokios yra Jūsų vertybės? Ar tai, kas Jums svarbu, sutampa su tuo, kaip gyvenate, ar atsispindi Jūsų kasdienybėje? Jei nesutampa, ką galėtumėte keisti?
• Nuostatos. Kaip save apibūdintumėte? Kokias žinutes apie save gaunate iš savo artimiausios aplinkos? Kiek tai, ką kiti apie Jus galvoja, daro įtaką Jūsų savęs vertinimui?
• Savęs pažinimas. Ar Jums lengva atpažinti, kaip jaučiatės, įsivardinti tai? Ar lengva priimti jausmus, nebėgti nuo jų bei rasti adekvačių būdų tiems jausmams išreikšti? Ar skiriate dėmesio kūnui, pojūčiams? Ar žinote, ko norite, gebate įvardinti savo poreikius?

Psichologinis atsparumas – tai gebėjimas atsilaikyti sunkiose situacijose ir panaudoti šią patirtį naujai pradžiai. Tikiuosi, jog patyrinėjus savo gyvenimą ir atsakius į auksčiau pateiktus klausimus, bus lengviau suprasti savo atsparumą bei įsivertinti, ką norisi ugdyti ar keisti.