Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose pastebiu nemažai skelbimų, kviečiančių į konsultacijas (mokymus, stovyklas…) bei žadančių greitą rezultatą: gyvenimas pagerės, su iššūkiais lengvai susidorosite, sunkių jausmų nejausite, tikslus lengvai pasieksite, sužinosite stebuklingą receptą, kurio dėka pakeisite gyvenimą…

Dalinuosi keletu pamąstymų, į ką atkreipti dėmesį, renkantis specialistą: konsultantą/koučerį, mentorių/patarėją/terapeutą (paprastumo dėlei, šiame įraše naudosiu žodį ‘konsultantas’):

• Išsilavinimas: struktūruotos ir atrinktos žinios naudingos, tačiau taip pat svarbu, ar/kaip jos naudojamos bei kurios krypties diplomą konsultuojantysis turi – žinoma, tai nėra vienintelis aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, tačiau jis labai svarbus. Taip pat naudingos ir papildomos studijos: tęstinės studijos, kursai ir pan. bei tai, kokie mokslai po kokių sekė, kas buvo lektoriai, kokiose mokslo įstaigose konsultuojantysis mokėsi.
• Konsultacinio darbo praktika: kiek laiko specialistas dirba, taip pat ar ankstesnė darbinė patirtis susijusi su ta pačia profesine sritimi – žinoma, tai nereiškia, kad nereiktų lankytis pas pradedančiuosius specialistus, tiesiog žinodami šią informaciją galėsite rinktis. Svarbu pasidomėti, kokio pobūdžio konsultacijos teikiamos – galbūt konsultantas specializuojasi tam tikroje srityje (pavyzdžiui, dirba su priklausomybėmis) ar teikia tik individualias arba poros/šeimos konsultacijas, galbūt veda grupes, tačiau nekonsultuoja individualiai ir pan. Tai žinodami, galėsite pasirinkti Jums tinkamiausią specialistą.
• Asmeninių konsultacijų patirtis: ar konsultantas turi supervizijas, ar konsultuojasi su daugiau patirties turinčiu tos pačios srities specialistu, reflektuoja, mokosi bei tobulėja. Manau, specialistams naudinga ne tik konsultuotis su labiau patyrusiu profesionalu dėl darbe iškylančių iššūkių, tačiau, mano galva, ne mažiau svarbu ir asmeninės konsultacijos, pavyzdžiui, terapija.
• Pirmas susitikimas: svarbu ne tik pastebėti konsultanto kompetencijas, bet ir suderinamumą, t. y. kaip jaučiatės susitikimo metu, stebėti, kokie kūno pojūčiai kyla, kokios mintys. Jauskitės laisvi nesitarti dėl tolimesnių susitikimų, jei abejojate.
• Aiškumas: ar jums suprantama, kaip vyks konsultacijos, kokia teorine kryptimi remiasi konsultantas, kokius metodus naudoja savo darbe, ar geba tai pagrįsti.

Kada reikėtų suklusti ir dar kartą pasvarstyti:

• Kai konsultanto išsilavinimas neaiškus (baigti trumpi kursai, neaiški mokymosi įstaiga, savaitgalio mokymai, su konsultavimo nesusijęs išsilavinimas ar nutylima informacija)
• Kai žadamas greitas rezultatas ir stebuklingas receptas arba kažkas, ką suteiks tik šis konsultantas (atskleis, išmokys, pasidalins…). Vieno recepto tinkančio visiems nėra – vienos formulės siūlymas nuvertina, sumenkina mūsų individualius patyrimus.
• Kai kompetencijų tam neturintys konsultantai žada padėti susidoroti su dalykais, dėl kurių paprastai kreipiamasi į specialistus (psichologus, psichoterapeutus) ar net gydytojus (psichiatrus), pavyzdžiui, atsikratyti depresijos…
• Kai itin dažnai naudojami specifiniai žodžiai, norint sukurti meistriškumo įvaizdį: sąmoningumas, nušvitimas, dvasinis augimas, emocijų paleidimas ir pan.
• Kai suplakamos įvairios technikos ir nėra aišku, kaip konsultantas dirba, kuo remiasi ir kaip tai atsispindi jo darbe. Kai konsultantas kalba/rašo daug ir apie tą patį bei pateikia nekonkrečią informaciją.

Taip pat verta pasidomėti, ar konsultuojantysis priklauso kokiai asociacijai (pavyzdžiui, psichoterapeutų, psichologų, supervizorių ir pan.), paklausti rekomendacijų tų žmonių, kurie pas jį lankėsi – nors tai labai individualu, tačiau kartais tikrai naudinga žinoti prieš apsisprendžiant.