Šiuo metu, stebint įvykius Ukrainoje, baimė dėl savo bei artimųjų saugumo gali sukaustyti kiekvieną iš mūsų. Išgąstis, stresas ir nerimas šioje situacijoje yra normalus mūsų organizmo atsakas į kylantį pavojų, tačiau nuolatinės grėsmės jausmas gali turėti ir neigiamų pasekmių, paveikti mūsų kūno reakcijas: padidinti kraujo spaudimą, pagreitinti  kvėpavimą, sukelti raumenų įtampą, gali būti sunku sutelkti dėmesį, susikoncentruoti į veiklą. Ilgai trunkančios tokios organizmo reakcijos gali labai išvarginti ir net sukelti rimtų sveikatos sunkumų, tokių kaip galvos skausmai, širdies ar kvėpavimo sutrikimai, miego sutrikimas. Ilgalaikis stresas (nerimą dėl žmonių psichologinės būklės beveik du metus kėlė pandemija, o dabar atsirado ir karo baimė) menkina mūsų resursus ir ištvermę, gebėjimus spręsti iškylančius individualius konfliktus, todėl todėl šiuo metu yra itin svarbu pasirūpinti savo psichologine gerove. Kaip tą padaryti?

• Leisti sau jausti visus jausmus, kurie kyla. Prasidėjęs karas Ukrainoje sukėlė daugybę jausmų: bejėgiškumą, pasibaisėjimą, užuojautą, skausmą, pyktį, baimę, nerimą dėl saugumo, beviltiškumą… Visi šie jausmai turi teisę būti, tačiau, kad jie nepradėtų griauti mūsų iš vidaus, jausmai turi būti nukreipti teisinga linkme. Neišreikštas jausmas niekur nedingsta – lieka, kaupiasi viduje ir ilgainiui gali prasiveržti labai netikėtai. Išreikštas jausmas palengvina buvimą, teikia energijos ir netgi gali kurti varomąją jėgą, skatinti veikti. Todėl svarbu rasti tinkamą būdą jausmams išreikšti: kalbėtis su artimaisiais, imtis atpalaiduojančios arba kaip tik – aktyvios veiklos, rašyti, piešti, kurti, išveikti jausmus fiziškai… Svarbu atskirti, kas nuo mūsų priklauso, o kas – ne, ir koncentruotis ten, kur galime veikti, į tai, kas yra mūsų atsakomybėje. Įvertinkite savo galimybės padėti karo paveiktiems žmonėms – galbūt individualiai negalime pasipriešinti karo veiksmams, tačiau kiekvienas galime rasti, kaip vienu ar kitu būdu galime prisidėti prie pagalbos paveiktiems Ukrainos žmonėms.
• Susirasti Jums tinkamų atpalaiduojančių veiklų. Išgyvenant stiprų stresą ar nerimą, nusiraminti gali padėti kvėpavimo pratimai, meditacija, relaksacijos pratimai, muzika. Bet kokios kitos Jus atpalaiduojančios malonios veiklos gali būti svarbios emocinės savijautos palaikymui (mezgimas, įvairūs rankdarbiai, reguliarus pasivaikščiojimas ir kt.). Nors dabartinė situacija kelia didelį susirūpinimą, leiskime sau maloniai leisti laiką, kad pailsėtume nuo neramių minčių ir palaikytume emocinę pusiausvyrą.
• Palaikyti tarpasmeninius santykius. Dabar yra itin svarbu palaikyti vieniems kitus. Jeigu matote, kad Jūsų artimajam šiuo metu yra itin sunku – aptarkite tai su juo, parodykite, kad esate pasirengęs išklausyti, padėkite ir paskatinkite pasirūpinti savimi.
• Kiek įmanoma palaikyti įprastą rutiną. Nors gali būti sunku atlikti įprastas veiklas, tačiau kasdieninė veikla gali padėti nusiraminti ir pajausti didesnį kontrolės jausmą. Šioje įtemptoje situacijoje, kurioje mes mažai ką tegalime pakeisti, reikėtų grįžti į savo įprastą gyvenimą ir paklausti savęs, ką šioje situacijoje galiu padaryti dėl savęs? Išlaikykime savo įprastą rutiną, dirbkime savo darbus, sportuokime, būkime gamtoje. Buvimas „čia ir dabar“ padeda įsižeminti, adekvačiai suvokti, kas vyksta, netgi teikia stabilumą bei saugumą.
• Pasirūpinti savo fizine sveikata. Didelis stresas ir nerimas gali paveikti ne tik mūsų psichologinę, bet ir fizinę sveikatą. Labai svarbu pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais, tad reikėtų atkreipti dėmesį į sveiką savo bei savo šeimos narių mitybą, tinkamą miego rėžimą bei fizinį aktyvumą, vengti alkoholio bei kitų svaigiųjų medžiagų.
• Riboti informacijos srautą. Svarbu stebėti, kiek laiko praleidžiama vartojant žiniasklaidą ir kitas medijas. Nuolatinis naujienų tikrinimas ir karinių vaizdų žiūrėjimas gali sustiprinti nerimą bei stresą. Šiuo metu yra svarbu riboti informacijos paiešką – nusistatyti laiką, kada ir kiek yra sekamos naujienos, taip pat itin svarbu sekti tik oficialių šaltinių informacija, siekiant sumažinti dezinformacijos sklidimą bei išlaikyti racionalumą
• Pasirengti nepaprastajai padėčiai. Nors Lietuva karo veiksmuose šiuo metu nedalyvauja, jaučiamą stresą ir nerimą gali padėti sumažinti pasirengimas nepaprastajai padėčiai – tai užtikrins didesnį kontrolės ir saugumo jausmą. Detalesnę informacija apie pasiruošimą nepaprastajai padėčiai galite rasti čia: https://www.lt72.lt/
• Kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos. Jei nerimas, bloga savijauta yra stiprūs ir trukdo normaliai gyventi, labai svarbu ieškoti pagalbos ir kreiptis į specialistus – paskambinti emocinės pagalbos telefonu ar apsilankyti psichologo, psichoterapeuto konsultacijoje.

Krizės akivaizdoje saugumo jausmas susvyruoja pirmiausia. Nerimą dėl neapibrėžtumo, netikrumo svarbu įsisąmoninti, nenustumti ir mokytis su juo išbūti bei toliau daryti kasdienius dalykus, rūpintis savimi bei artimaisiais, palaikyti socialinius ryšius, kalbėtis apie, kas neramina – nelikite vieni šiuo sudėtingu metu.

Naudingos nuorodos:

• Pagalba jaunimui: www.jaunimolinija.lt
• Pagalba vaikams: www.vaikulinija.lt
• Vilties linija: www.viltieslinija.lt
• Pagalbos moterims linija: www.moters-pagalba.lt
• Pagalba vyresnio amžiaus žmonėms: www.sidabrinelinija.lt