Santykis formuojasi ten, kur susitinka dviejų žmonių asmeninės ribos.

• Kaip aš jaučiuosi su kitu žmogumi?
• Kada ir kodėl atsiranda nesaugumo, noro priešintis jausmas?
• Kodėl taip nedrąsu būna pasakyti savo nuomonę grupėje viešai?
• Kaip reaguoju į man išsakytas pastabas?
• Ar jaučiuosi priklausomas/-a nuo kitų?

Ribos nustato, kas esu AŠ, ir kas nesu AŠ, t.y., ribos rodo, kur baigiasi asmuo ir prasideda kažkas kitas.

Asmeninės ribos suteikia žmogui saugumo. Kita vertus, tam tikros ribos stabdo žmogų priimti naujus iššūkius, elgtis kitaip, naujai. Kiekvienas žmogus asmeninę erdvę suvokia savaip ir dažniausiai pajunta tada, kai jo ribos pažeidžiamos. Susierzinimas, padidėjusi įtampa, staiga pasikeitusi nuotaika, nejaukumas, apėmęs bejėgiškumas, pyktis – visa tai signalai, kad asmeninės ribos buvo pažeistos.

Siekiant išsaugoti savo asmenines ribas žmones griebiasi gynybos būdų. Mechanizmai, kuriuos vadiname gynybomis, atlieka nemažai naudingų funkcijų ir jų adaptacinis vaidmuo išlieka svarbus visą mūsų gyvenimą. Žmogus griebiasi gynybos, nes nesąmoningai siekia palaikyti savigarbą ar išvengti kokio nors intensyvaus gąsdinančio jausmo (nerimo, liūdesio, gėdos, pavydo) arba jį suvaldyti.

Iš kitos pusės, kartais gynybos mechanizmai ne tik nesprendžia situacijos, bet žmogų padaro ribotą, nelankstų, nematantį ir neieškantį kitokių variantų, išeičių.

Psichoterapinių konsultacijų metu sudaroma galimybė praplėsti savo ribas, suteikiant saugią aplinką elgtis kitaip, negu įprasta.