Norint keisti tai, kas gyvenime netenkina, pagerinti savijautą ir sustiprinti emocinę sveikatą nereikia važiuoti į Balį ar kitus tolimus kraštus, dalyvauti brangiose stovyklose ir kursuose ar ieškoti gyvenimo mokytojų, žadančių greitą rezultatą.

Neabejoju, jog yra tikrai gerų specialistų (šiame įraše kalbu ne apie juos), tačiau atidžiau pasigilinus į skelbimus socialiniuose tinkluose, susidaro įspūdis, jog dalis tokių sąmoningumo mokytojų, mentorių, gyvenimo keitimo trenerių ir kitų, panašiai besivadinančių, siekia pasipelnyti iš žmogaus pažeidžiamumo ir nestabilumo išgyvenant sunkumus, krizes ar traumuojančius įvykius.

Žinoma, norint spręsti emocinius sunkumus, pirmiausia reikia kreiptis į specialistą – psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą (priklausomai nuo situacijos) – čia dalinausi, kaip pasirinkti tinkamą specialistą. O šiame tekste dalinuosi paprastais, nieko nekainuojančiais pagalbos sau būdais, kurie gali būti rūpinimosi savimi kelionės dalimi.

• Gamta yra tai, kas yra stabilu ir į ką galime atsiremti, patirti saugumo jausmą. Reguliariai leidžiant laiką gamtoje suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema, t. y. žmogaus organizmas pradeda ilsėtis ir atsipalaiduoti. Mažėja streso hormono kortizolio, gerėja miego kokybė, silpnėja nerimas, nurimsta mintys. Atlikti tyrimai rodo, jog gamtos terapija gali būti puiki depresijos prevencinė priemonė – gamtoje ne mažiau nei 2 valandas per dieną praleidusių tiriamųjų kraujo tyrimai parodė padidėjusį serotonino kiekį, jie jautėsi mažiau mieguisti ir labiau pailsėję. Be to, vaikščiojimas gamtoje aktyvina širdies veiklą, kvėpavimą, kraujotaką, mažina stresą ir depresijos riziką, spartina medžiagų apykaitą, aktyvina smegenų veiklą, tolina senėjimo procesus.
• Sąmoningas buvimas čia ir dabar, mindfulness – tai sąmoningumas, kuris atsiranda sutelkus dėmesį į esamą momentą, tai smalsus ir atviras patyrimo priėmimas, nesistengiant jo keisti, nevertinant. Galima skirti 5 minutes ir, saugioje vietoje, ramiai kvėpuojant, susitelkti į tai, kas kyla esamuoju momentu: ką jaučiu, kokie pojūčiai kyla kūne, kokios mintys ateina. Tiesiog leisti sau būti su tuo, nenustumti, išgyventi. Taip pat galima įsijungti priimtinos meditacijos įrašą ir sekti jį, atlikti kūno skenavimo praktiką, atsipalaiduoti ir sekti kvėpavimą. Tiesiog būti tyloje. Kasdien.
• Dėmesys jausmams: mokytis pažinti savo jausmus ir kūno pojūčius, susijusius su kylančiais jausmais, priimti juos, išbūti su jais, įsiklausyti, apie ką jie, atrasti tinkamą išraiškos būdą: išsakyti, išrašyti, išverkti, iššokti, išvaikščioti, išpiešti, išlipdyti… Neįkristi į pozityvumo spąstus (pavyzdžiui, turiu atsikratyti pykčio ir nuolat jaustis tik džiaugsmingai) – nėra teigiamų ir neigiamų jausmų, svarbu – ką darome, kaip išreiškiame/neišreiškiame. Slopindami sunkius jausmus ilgainiui pradedame slopinti ir džiaugsmą gyvenimu. Leiskite sau būti taip, kaip tuo metu būnasi.
• Rūpestis kūnu per judėjimą, visavertę mitybą, poilsį, kvėpavimo pratimus, buvimą gryname ore. Kiekvieną dieną.
• Savo poreikių žinojimas– įsisąmonindamas tai, ką jaučia, galvoja, patiria kiekvienu momentu, žmogus gali rinktis. Juo geriau žmogus įsisąmonina, kas jis yra ir ką daro kiekvienu momentu, tuo jis yra laisvesnis ir gali imtis pokyčių. Klausimai, kuriuos galime kasdien užduoti sau: kas dabar vyksta, ką man tai reiškia, kokią tai turi prasmę, kaip aš dėl to jaučiuosi, ko aš dabar noriu?
• Kūrybinė veikla – piešimas, spalvinimas, mezgimas, nerimas vąšeliu, lipdymas, maisto gaminimas, daržo ravėjimas ar kita veikla, įtraukianti kūną t. y. kažko darymas savo rankomis padeda įsižeminti, sutelkti dėmesį į esamą momentą, lengviau išbūti su kylančiais jausmais.
• Resursų paieška– kas stiprina, palaiko, įkvėpia? Vidiniai resursai: tam tikros Jūsų savybės, stiprybės, gebėjimai – ką įveiklinate ir naudojate, o kuo galėtumėte remtis dažniau? Išoriniai resursai – kas Jus palaiko? Ne tik palaikantys, artimi žmonės (svarbu turėti bent vieną!), bet ir tam tikrai veikla, darbas, mokslai, pomėgiai, laisvalaikis ir pan. Kaip į kasdienybę viso to įtraukti daugiau, skirti tam daugiau laiko?
• Prasmės pojūtis – kiek jaučiate prasmės tame, kaip gyvenate? Kas Jums yra svarbu, prasminga gyvenime, kokios yra Jūsų vertybės? Ar tai, kas Jums svarbu, sutampa su tuo, kaip gyvenate, ar atsispindi Jūsų kasdienybėje? Jei nesutampa, ką galėtumėte keisti? Anot Viktoro Franklio, prasmės ir tikslo pajautimas ir pastangos įvykdyti šį tikslą padeda žmonėms įveikti didžiausius sunkumus, depresiją, bejėgiškumą. Prasmę galime rasti visose gyvenimo srityse ir kasdieniuose dalykuose: per buvimą gamtoje, grožio pajautimą, kultūrą, kūrybinį darbą, rūpestį žmonėmis ir kitas įvairias veiklas. Ką galite padaryti, kad sustiprintumėte prasmės ir tikslo pojūtį?

Linkiu kasdien sąmoningai rinktis, kaip norite gyventi.